Mykolo Romerio universiteto mokslininkai kartu su Skandinavijos ir Baltijos šalių partneriais tyrinėja, kaip mūsų laikais ekobendruomenės gali prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo.
Ekobendruomenė – tai kartu veikiančių ir kaimynystėje gyvenančių asmenų grupė, kuriai svarbus ryšys su gamta, jos tausojimas, bendruomeniškumas, aplinkai draugiška gyvensena. Tokios bendruomenės paskutiniais dešimtmečiais sparčiai kuriasi ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. 1995 metais buvo įkurtas ir tarptautinis ekobendruomenių tinklas, kurio pagrindinė būstinė šiuo metu yra Ispanijoje: (daugiau informacijos čia).
Ekobendruomenės yra įvairios: kai kurios turi aiškiai apibrėžtą veiklos ir gyvenimo filosofiją, vadovaujasi antroposofinėmis vertybėmis, joms svarbi dvasinė ir socialinė ekologija, kitos – buriasi ekologinės žemdirbystės ar ekologinės statybos interesų pagrindais. Ekobendruomenių projektai ir iniciatyvos yra labai palaikomos Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, nes jų propaguojamas gyvenimo būdas gali užkirsti kelią klimato kaitos problemoms ateityje.
Kuo dar ekobendruomenės gali būti naudingos visuomenei? Grupė Skandinavijos ir Baltijos šalių NGO, mokslo ir verslo organizacijų, tarp kurių – ir Mykolo Romerio universitetas, iškėlė prielaidą, jog ekobendruomenių veikla gali būti naudinga sprendžiant ir kitas visuomenei aktualias problemas. Tokių bendruomenių judėjimas prisideda prie jaunimo užimtumo, neįgaliųjų ir net pabėgėlių integracijos klausimų sprendimo.
Ekobendruomenėse galima išmokti, kaip pasistatyti nebrangų ekologišką būstą, užsiauginti ekologiškų vaisių ir daržovių, be to, ekobendruomenės dažniausiai vadovaujasi tolerancijos, pakantumo, atjautos ir bendradarbiavimo vertybėmis ir principais, taigi, tikėtina, kad jos reikšmingai prisidėtų ir prie socialinės įtraukties Europoje skatinimo. Įdomu, kad socialinės įtraukties per ekobendruomenes idėja nėra nauja. Seniausios ekobendruomenės pasaulyje Solheimar, kurią 1930 metais įkūrė Sesselja Hreindís Sigmundsdóttir (1902-1974), viena iš pagrindinių veiklų buvo darbas gamtoje su proto negalią turinčiais vaikais. (Daugiau informacijos – čia).
2016 m. sausio mėnesį startavo Švedų instituto (Svenska institutet) finansuojamas projektas „Socialinė įtrauktis per ekokaimus ir bendruomenes Baltijos jūros regione“ (SIBREC – Social Inclusion in the Baltic Sea Region through Ecovillages and Communities), Rygoje susitikę septyni šio projekto partneriai, tarp kurių – ir Mykolo Romerio universitetas, taip pat Tartu universitetas analizavo socialinės įtraukties alternatyvas Europoje, susipažino su sėkmingais socialinio verslo pavyzdžiais Latvijoje, apžvelgė keletą socialinės įtraukties iniciatyvų per ekobendruomenes Skandinavijos ir Baltijos šalyse.
Šiuo metu Skandinavijos ir Baltijos šalyse gyvuojančios ekobendruomenės taiko „žaliąją reabilitaciją“, „gamtos terapiją“, „gyvūnų terapiją“ įvairioms socialinėms grupėms – asmenims, patyrusiems perdegimo sindromą, prekybos žmonėmis aukoms, raidos sutrikimų turintiems vaikams, neįgaliesiems, priklausomybių turintiems asmenims. Be to, kai kurios ekobendruomenės, ypač, Švedijoje, aktyviai prisideda sprendžiant pabėgėlių integracijos problemas.
Šiuo metu Baltijos jūros regione vykdomi įvairūs tvarios plėtros skatinimo projektai, tokie kaip, tarkim, REALS. Pasak MRU Psichologinės gerovės tyrimų laboratorijos vadovės Aistės Diržytės, SIBREC projektas skirtas NGO, verslo ir mokslo bendradarbiavimui, siekiant paskatinti efektyvias ekobendruomenių paslaugas visuomenei, naujas edukacines programas bei tarptautines mokslinių tyrimų iniciatyvas visame Baltijos regione.
Projekto partneriai 2016 m. birželio mėnesį lankėsi Švedijoje, o spalio 20-23 dienoms susirinko Lietuvoje. Dalyviai Mykolo Romerio universiteto MRU LAB socialinių inovacijų laboratorijų centre susitiks su besidominčiais, aptars tolimesnes bendradarbiavimo galimybes, dalyvaus bendrose kūrybinėse dirbtuvėse, susipažins su Melkio, Kalnuotės bendruomenėmis.
Projekto SIBREC programa Lietuvoje
(Foto: Claros Cortadelles, Alisos iš tarptautinės ekobendruomenės gyvenvietės „Suderbyn“, Švedijoje, Gotlando saloje)
Daugiau nuotraukų ir originalus tekstas čia:
http://www.mruni.eu/lt/naujienos/detail.php/kaip-eko-bendruomenes-gali-prisideti-prie-socialines-atskirties-mazinimo/225634/#.WBAVqRK8qcZ
